straipsnis
Kas yra psichosintezė? Atsiradimo istorija ir pagrindinės idėjos
Daugelis iš mūsų bent kartą gyvenime esame patyrę vidinį išskaldymą: kai viena mūsų dalis nori siekti karjeros, o kita — ramybės ir poilsio; kai protas sako viena, o širdis — visai ką kita. Tokiais momentais kyla klausimas: kas iš tiesų valdo mano gyvenimą ir kaip rasti vidinę darną?
Būtent į šiuos klausimus atsako psichosintezė — viena giliausių, holistinių ir labiausiai įkvepiančių XX a. psichoterapijos krypčių.
Psichosintezės atsiradimo istorija: maištas prieš psichoanalizės ribotumą
Psichosintezės pradininkas — italų psichiatras ir psichoanalitikas Roberto Assagioli (1888–1974). Būdamas Zigmundo Freudo ir Karlo Jungo amžininkas, R. Assagioli buvo vienas pirmųjų, atvežusių psichoanalizę į Italiją. Tačiau kuo ilgiau jis dirbo su pacientais, tuo aiškiau matė tradicinės psichoanalizės ribotumą.
Z. Freudas daugiausia dėmesio skyrė žmogaus pasąmonės patologijoms, praeities traumoms ir slopinamiems potraukiams. R. Assagioli manė, kad tai tas pats, kas vertinti namą tik pagal jo rūsį ir pamatų įtrūkimus, visiškai ignoruojant viršutinius aukštus, langus ir pro juos patenkančią šviesą.
„Sigmundas Freudas tyrinėjo pasąmonės požemius. Psichosintezė domisi visais namo aukštais — įskaitant ir tuos, iš kurių atsiveria vaizdas į žvaigždes."
— Roberto Assagioli
1911 m. R. Assagioli pristatė psichosintezės konceptą. Jis apjungė vakarietiškos medicinos bei psichologijos žinias su rytietiška išmintimi, meditatyvinėmis praktikomis ir holistiniu požiūriu į žmogų. Taip gimė transpersonalinė (aukštesniosios asmenybės) psichoterapija, nukreipta ne tik į simptomų šalinimą, bet ir į asmenybės integraciją bei dvasinį augimą.
Pagrindinės psichosintezės idėjos
Psichosintezės esmė užkoduota pačiame jos pavadinime: tai procesas, kurio metu skirtingos, dažnai tarpusavyje kovojančios asmenybės dalys apjungiamos (sintetinamos) į vientisą, darnią visumą.
Ši terapinė kryptis remiasi keliomis esminėmis idėjomis:
1. Žmogus kaip visuma (holistinis požiūris)
Psichosintezė nemano, kad žmogus tėra jo smegenų chemija arba vaikystės traumų visuma. Žmogus suprantamas kaip kūno, proto, emocijų ir dvasinio matmens visuma. Terapijoje dėmesys skiriamas ne tik tam, kas žmoguje „sulūžę", bet ir jo vidiniams resursams, kūrybingumui, meilei ir išminčiai.
2. Aš nesu mano emocijos: atsiribojimas (disidentification)
Tai vienas svarbiausių psichosintezės įrankių. Mes dažnai sakome: „Aš esu piktas", „Aš esu išsigandęs" arba „Aš esu nevykėlis". Taip tapatindamiesi su savo būsenomis, tampame jų įkaitais.
Psichosintezė moko atsiribojimo principo:
- Aš turiu kūną, bet nesu tik savo kūnas.
- Aš turiu emocijas, bet nesu tik savo emocijos.
- Aš turiu mintis, bet nesu tik savo mintys.
Atsiriboję nuo šių praeinančių būsenų, mes atrandame stebėtoją — sąmoningąjį „Aš", kuris gali ramiai valdyti savo vidinį pasaulį.
3. Subasmenybės (subpersonalities) — mūsų vidinis teatras
Kiekvienas savyje turime tam tikrus elgesio modelius ir vaidmenis, vadinamus subasmenybėmis. Tai gali būti „Perfekcionistas", „Įskaudintas vaikas", „Kritikas", „Gelbėtojas" ar „Uolus darbuotojas".
Kai šios dalys kovoja dėl valdžios, patiriame stresą ir vidinius konfliktus. Psichosintezėje mes nesiekiame atsikratyti šių dalių — mes su jomis susipažįstame, išklausome jų poreikius ir padedame joms bendradarbiauti, vadovaujant sąmoningam „Aš".
4. Valia kaip pagrindinis pokyčių variklis
Priešingai nei daugelis kitų mokyklų, R. Assagioli valiai skyrė centrinį vaidmenį. Tačiau psichosintezėje valia nėra sausas privertimas ar smurtas prieš save. Čia kalbama apie stiprią, išmintingą ir gerąją valią — gebėjimą sąmoningai pasirinkti savo reakcijas, priimti sprendimus ir kryptingai kurti savo gyvenimą.
5. Dvasinis matmuo ir Aukštesnysis „Aš" (Higher Self)
Psichosintezė pripažįsta, kad žmogus turi poreikį ne tik tenkinti bazines reikmes, bet ir ieškoti prasmės, dvasinio ryšio, kūrybinės išraiškos. Terapija padeda saugiai integruoti dvasinius patyrimus į kasdienį gyvenimą, paverčiant juos praktine išmintimi.
Kaip psichosintezė veikia praktiškai?
Psichosintezės procesas susideda iš dviejų pagrindinių etapų:
- Asmeninė psichosintezė: tai pažintis su savo pasąmone, subasmenybėmis, traumomis ir emociniais poreikiais. Mokomasi valdyti kasdienį gyvenimą, atkurti emocinę pusiausvyrą ir sustiprinti valią.
- Transpersonalinė (aukštesnioji) psichosintezė: tai judėjimas link gilesnės gyvenimo prasmės, savo unikalaus potencialo ir pašaukimo realizavimo.
Seansų metu taikomas platus metodų spektras: nuo kryptingo pokalbio iki valdomos vizualizacijos, vaizduotės pratimų, meditacijos, kvėpavimo technikų bei kūrybinio rašymo ar piešimo.
Kvietimas kelionei į save
Psichosintezė nėra greitas simptomų „užmaskavimas" — tai gili, pagarbi ir atverianti kelionė į save. Ji padeda nustoti kovoti su savimi ir pradėti gyventi iš vidinio centro — su didesniu aiškumu, ramybe ir pasirinkimo laisve.
Jei jaučiate, kad atėjo laikas harmonizuoti savo vidinį pasaulį ir atskleisti tai, kas jumyse tikriausia — kviečiu susitikti pirminiam pokalbiui.
Norite pasikalbėti apie savo situaciją?
Susisiekime