Kartais visi mes jaučiamės prislėgti ar apimti liūdesio. Tai yra įprasta ir normali žmogiška reakcija į praradimus ir stresą, kurie gyvenime neišvengiami. Depresija nėra šiaip liūdesys, kuris ateina ir praeina. Tai rimta ir dažna liga nuo kurios kenčia apie 6 procentai žmonių.

Gydytojai klinikinę depresiją diagnozuoja žmogui, kuriam ne mažiau kaip dvi savaites  pasireiškia ne mažiau kaip penki iš devynių žemiau nurodytų simptomų:

1. Sunki, prislėgta nuotaika kasdien arba iš esmės kasdien.
2. Seniau patikusi veikla neteikia malonumo.
3. Spartus kūno svorio kitimas, nesilaikant jokios dietos.
4. Nemiga ar nenormaliai didelis poreikis miegoti.
5. Nenormaliai didelis fizinis aktyvumas, kurį keičia visiškas jėgų nebuvimas.
6. Emocinis nuovargis.
7. Slegiantis kaltės jausmas, kurį nuolat keičia nepamatuotas savo ypatingos vertės suvokimas.
8. Nesugebėjimas susikaupti bei priimti sprendimus.
9. Mintys apie savižudybę, detalaus savižudybės plano rengimas arba bandymas nusižudyti.

Šalia "klasikinės" depresijos yra kitų depresijos formų:

• Distimija (dysthymia) - ilgalaikė depresija, besitęsianti bent du metus. Jos simptomai yra tokie patys kaip ir klasikinės depresijos, tačiau ne tokie intensyvūs.
• Bipolinis sutrikimas - kai depresijos periodus keičia manijos (pernelyg didelio aktyvumo) periodai.
• Pogimdyvinė depresija - galinti pasireikšti moterims pirmus dvejus metus po gimdymo.
• Sezoninė depresija (SAD) - žinomai kaip žiemos depresija, kada žmogus kenčia nuo depresijos tik žiemos sezono metu.

Somatinio tipo depresija - kai dominuoja kūno simptomai, tokie kaip: širdies ritmo sutrikimai, skausmai širdies plote, nerimas, mirties baimė, galvos skausmai, baimė išprotėti, nerimas, virškinamojo trakto sutrikimai, vidurių užkietėjimai, pilvo skausmai.

Medicinos mokslas sako, kad depresija yra biocheminės prigimties (serotonino ir noradrenalino apykaitos sutrikimas, jų sumažėjimas). Šiuo metu dažniausiai depresija yra gydoma vaistais (antidepresantais), kurie visgi turi ir šalutinį poveikį ir veda prie pripratimo.

Ar gali joga, kuri nuo seno yra žinoma savo gebėjimu mažinti nerimą, streso poveikį, šalinti raumenų įtampas, psichinę įtampą, bei žinant, kad po jogos užsiėmimų žmonės jaučiasi įgavę naujų jėgų, vidinį lengvumą ir atgavę gerą nuotaiką, būti alternatyvi terapija gydant depresiją?

Yra žinoma daug atvejų, kai reguliari jogos praktika padėjo visiškai atsikratyti depresijos. Tokie atvejai paskatino mokslinius tyrimus. Paskutiniais metais atliekama vis daugiau mokslinių tyrimų, kurie objektyviai patvirtino jogos praktikos efektyvumą įveikiant depresiją. Pavyzdžiui Boston Medicinos Universiteto (BUSM) mokslininkai užfiksavo, kad po vienos valandos jogos užsiėmimo vidutiniškai 27 % padidėjo dalyvių neurotransmiterio GABA (gama-aminobuterino) kiekis. Žinoma, kad žemas GABA lygis yra susijęs su nerimu ir depresija (daugiau apie šį tyrimą skaityti čia).

Šiuo metu yra manoma, kad jogos terapija yra veiksminga esant lengvai ir vidutinio sunkumo depresijai. Sunkios depresijos atveju jogos terapija yra labai naudinga kaip papildoma priemonė šalia medikamentinio gydymo (antidepresantų vartojimo) ar psichoterapijos.

Depresija kiekvieno žmogaus atveju turi skirtingas priežastis ir reiškiasi skirtingai. Todėl ir jogos terapija idealiu atveju turėtų būti individuali. Tai reiškia, kad yra patartini ne grupiniai, o individualūs jogos užsiėmimai.

Mūsų holistinės terapijos centre individualus jogos užsiėmimas trunka 1 val. arba 1,5 val. Sąlygos, kainos ir nuolaidos nurodytos čia.

Apie naujas terapijos ir kitas grupes, seminarus pranešime el. paštu.
Užsisakę naujienlaiškį galėsite pasinaudoti nemokama 15-20 min konsultacija